Skalbinių balinimas naudojant nedidelį buitinės chemijos kiekį

Skalbiniu balinimas naudojant nedideli buitines chemijos kieki

Bent kartą per savaitę tenką plauti susikaupusius nešvarius rūbus. Kiekvienas iš mūsų žino, kad spalvotus, juodus ir baltus rūbus reikėtų skalbti atskirai, nes jie gali dažyti, tačiau šios informacijos nepakanka siekiant, kad drabužio audinys išliktų toks pat, kaip ir prieš skalbimą. Tam reikia pasirinkti tinkamą plovimo būdą. Rūbo etiketėse apie tai pateikiama išsami informacija. Retas iš mūsų žino, kokios priemonės ar koks skalbimo būdas efektyviausias kovojant su sunkiai pašalinamomis dėmėmis. Tačiau visų sunkiausia yra išlaikyti baltą audinį tokiu pat spindinčiu kaip ir prieš skalbimą. Kaip tai padaryti naudojant nedidelį buitinės chemijos kiekį?

Sumaišius 5 l verdančio vandens, kuriame yra 10 g smulkiai sutarkuoto ūkiško muilo su 5 l verdančio vandens, kuriame yra keli kalio permanganato kristalai, ir gavus švelniai rausvą tirpalą, į jį įdedame šviesius skalbinius ir palaikome 6 – 8 val. Per tą laiką dėmės ir nešvarumai pasišalins iš audinio. Ištrauktus drabužius iš tirpalo perskalaujame ir išdžioviname. Manoma, kad toks skalbimo būdas yra veiksmingas ir saugo rūbo audinį.
Teigiama, kad balinimo būdas, naudojant citrinos rūgštį ar baltojo vyno actą, yra veiksmingas. Tereikia sumaišyti 2 – 3 v. š. citrinos rūgšties (arba 15 ml baltojo vyno acto) su 1 l verdančio vandens, į jį įdėti baltus skalbinius ir palikti per naktį. Kitą dieną drabužius reikia išskalbti Jums įprastu būdu.

Geriamoji soda bei druska – efektyvi balinimo priemonė. 5 l šilto vandens ir 3 – 4 v. š. valgomosios sodos arba druskos tirpalas, kuriame baltus rūbus rekomenduojama palikti per naktį, padės Jūsų drabužiams nepapilkti ir nepagelsti.

Šie skalbimo būdai, kai buitinė chemija beveik nenaudojama, bus veiksmingi, jei tirpalams naudosite minkštą ir švarų sniego ar lietaus vandenį. Kietą vandentiekio vandenį taip pat galima suminkštinti į jį įmaišant sodos, natrio trifosfatų, silikatinų klijų, amoniako ar šarmo. Vandens kietumą galima nustatyti pagal tai, kaip jame putoja muilas: minkštame – putoja gausiai ir greitai, kietame – vidutiniškai ir pamažu, o labai kietame – neputoja.