„Halloween“ fenomenas Lietuvoje

halloween_dekoracijos

Halloween – iš Jungtinių Amerikos Valstijų kilusi šventė, kuri dar vadinama visų šventųjų dienos išvakarėmis. Amerikoje ši šventė minima spalio 31 dieną. Lietuvoje analogiška šventė – vėlinės, kuri laikoma mirusiųjų pagerbimo švente ir ji minima lapkričio 2-ąją dieną.

Amerikoje Halloween tarsi maskaradas, kurio metu vaikai persirengia įvairiais personažais ir vaikšto po žmonių namus sakydami „Trick or treat!“ (lietuviškai – „pokštas arba saldainis!“). Lietuvoje Vėlinės (dar vadinamos Ilgėmis). Nors Vėlinės švenčiamos lapkričio 2-ąją dieną, jos dažnai susilieja su lapkričio 1-ąją diena kuomet yra minima Visų Šventųjų diena. Į kapines, lankyti artimųjų, visi dažniausiai keliauja lapkričio pirmąją dieną, nes Lietuvoje ši data yra žymima kaip ne darbo diena.

halovino_dekoracijos

Halloween istorija
Halloween kilęs iš senų senovėje švęstų mirusiųjų šventės ir naujųjų metų. 800 metais katalikų bažnyčia Halloween’ui suteikė „Visų Šventųjų dienos“ vardą ir paskelbė, kad oficiali šios šventės data ž lapkričio 1-oji. Halloween šaknys – keltų naujieji metai, kurie dar vadinami Sauino švente. Keltai dalijo metus į dvi dalis – tamsiąją ir šviesiąją. Tamsioji metų dalis prasidėdavo spalio – lapkričio mėnesį (Samonios mėnesiu), per pilnatį, ta diena buvo laikoma keltų naujaisiais metais. O šviesioji metų dalis prasidėdavo balandžio – gegužės mėnesį (Giamonios mėnesį). Visi nauji mėnesiai buvo pradedami pilnatimi. Taigi, Halloween šaknys – Sauino šventė, derliaus nuėmimo šventė. Esti įvairių folklorinių airių ir keltų istorijų, kuriose minimas ir Sauinas.

Halloween

Vėlinių istorija
Vėlines pradėjo švęsti pagonys, kurie tikėjo, kad jei ant kapų nuneš raudonai ir juodai dažytų kiaušinių prisišauks gerą derlių. Viena iš Vėlinių tradicijų – susėdus prie stalo pasakoti baigias istorijas apie vėles. Toks paprotys vis dar egzistuoja, Lietuvoje ši Vėlinių tradicija ypač patinka jaunimui. Pagoniškaisiais laikais buvo tikima, jei Vėlinių dieną į namus užklysta kareivis, jį reikia priimti svetingai, nes jis – vėlių pasiuntinys. Lietuvoje mirusieji ne sava mirtimi vadinami klajojančiomis vėlėmis. Pagonys taip pat tikėjo, kad Vėlinių dieną, klajojančios ir mirusių nekrikštytų kūdykių vėlės, klaidžioja po langais ir prašo maldų už jas.

Halloween dekoracijos: nuo tradicinių moliūgų ir žvakių iki helio balionų
Lietuvoje, Amerikoje ir kitose šalyse, kur švenčiamas Halloween’as, Vėlinės ar kita analogiška šventė, populiaru ruošti šiurpias dekoracijas. Tiesa, nors Lietuvoje Halloween laikomas svetima švente ir ji populiari tik tarp jaunimo, tačiau visgi jis yra švenčiamas. Net parduotuvėse pasirodo įvairios šiurpulingos dekoracijos ir Halloween atributika. Viena populiariausių dekoracijų: išskaptuotas oranžinis moliūgas su žvakele viduje, kuris panašesnis į didelę galvą su aštriais dantimis nei į žvakidę. Žmonės kabina dirbtinius voratinklius, vynioja mumijas, įvairiomis technikomis ir priemonėmis kuria vaiduoklius ir šikšnorparnius, perka juodus, raudonus arba oranžinius helio balionus, kartais piešia jiems veidus. Taip pat, dega daug žvakelių ir net ruošdami maistą stengiasi, kad jis primintų žarnas, kraują ar smegenis.

Vieniems Halloween reiškia šiurpias šėliones, o kitiems Vėlinės – proga aplankyti artimųjų kapus. Na, o jaunimas anksčiau ar vėliau supranta, kad už Halloween’ą, kurio nesupranta mūsų seneliai, yra ir kur kas reikšmingesnė proga – Vėlinės.

helio_balionai_halloween_helovino_proga

Norintiems linksmai praleisti Helloween’o vakarą siūlome apsilankyti Bare VIlniuje – Mr. Pub. Daugiau informacijos rasite www.mrpub.lt