Es parama pasinaudojusio marijampoliečio istorija

Kalbiname ES parama pasinaudojusį smulkų Marijampolės krašto ūkininką Gediminą Jurkaitį.

Gediminai, vis dažniau girdime apie Lietuvos ūkininkų sėkmingai įsisavintas es lėšas. Trumpai papasakokite kaip sužinojote apie šią galimybę.

Mūsų visa Marijampolė jau kelis dešimtmečius kalba apie es paramą ir tas galimybes, tačiau kas sėkmingai įsisavina per daug apie tai nesigiria. Suvalkiečiai, vis tik, skūpūs žmogeliai, ne kiekvienas nori užleisti galimybes kaimynui įsisavinti lėšas ir užimti didelę rinkos dalį. Rinka, kaip sakysi, kaip nesakysi, supraskit yra maža. Kiek čia tų hektarų pas mus. Žingsnis į kairę, žingsnis į dešinę ir jau Suvalkai.

Visų pirma ką noriu pasakyti, Es parama žmones turi pasiekti pasiruošusius ir pasirengusius ją priimti. Kiekvienas turi nusipelnyti ir užsitarnauti ką gauna. Kas bus jei kalną pinigų numesi nepasirengusiam… Kai ūkininkas tvirtai stovi ant kojų, kai gali apdirbti tiek žemės, kiek turi ir kai jau reikia jam kažkur plėstis, tada pasitarnaus es parama. Tas pats ir su technika. Prisipirks žmogelis traktorių, užgrūs kiemą, o darbų nėra. Rūdyja stovinti technika ir lėšos švaistomos.

Paramą reikia skirti tik nusipelniusiam ūkininkui, nes tai ne tik pagalba ūkininkui, bet ir įpareigojimas dar daugiau dirbti, plėsti ūkį, ieškoti naujų rinkų ir tobulėti. Kuo mes už Lenkus prastesni? Nedaug žemės turim, bet kiek turim apsidirbsim, apsiarsim ir turėsim ką uždirbsim. ES parama tuo ir naudinga, kad padeda žmogui. Bet padeda darbščiam žmogui, kuris nebijo rankų prie darbo pridėti.