Šiltas ir sandarus namas prasideda nuo tinkamai įrengtos izoliacijos

Šiltas ir energiškai efektyvus namas prasideda ne vien nuo storo šiltinimo sluoksnio – be tinkamo sandarumo dalis šilumos vis tiek prarandama pro plyšius, o drėgnas oras gali pažeisti patį šiltinimą iš vidaus. Tik tinkamai parinktos medžiagos ir kruopštus sandarinimas užtikrina, kad namas išliktų šiltas žiemą, vėsus vasarą ir sausas visus metus.

Tinkamos šiluminės izoliacijos medžiagos pasirinkimas

Akmens (mineralinė) vata yra nedegi, universali medžiaga, tinkanti tiek šlaitiniams stogams ir karkasinėms sienoms, tiek vidaus pertvaroms – priklausomai nuo paskirties, skiriama fasadinė, priešvėjinė, grindų ar minkšta vata. Polisterinis putplastis (EPS) – viena populiariausių ir nebrangiausių medžiagų sienoms bei grindims šiltinti. Tuo tarpu ekstruzinis polistirolas (XPS), pasižymintis dideliu atsparumu drėgmei, mechaniniu stiprumu ir ilgaamžiškumu (dažnai laikosi virš 50 metų), dažniausiai pasirenkamas pamatams, rūsio sienoms ar grindims ant grunto, nes tiesiogiai kontaktuoja su drėgme ir šalčiu. Platų šiuolaikinių apšiltinimo medžiagų pasirinkimą rasite čia: https://euremsta.lt/hidroizoliacija-sandarinimas/apsiltinimo-medziagos.

Kodėl vien šiltinimo neužtenka

Net kokybiškiausias šiltinimo sluoksnis pilnai neapsaugo namo, jei konstrukcija nėra sandari. Pro neužsandarintus plyšius šiltas, drėgnas patalpų oras patenka į šaltesnes konstrukcijos dalis, ten kondensuojasi ir sudrėkina izoliacinį sluoksnį. Tai ne tik sumažina jo šiluminį efektyvumą, bet ir sukuria sąlygas atsirasti pelėsiui bei medienos pūvimui. Net nedidelis, vos kelių milimetrų plyšys gali nulemti pastebimai didesnius šilumos nuostolius nei tokio pat ploto izoliacijos trūkumas, nes judantis oras šilumą perneša kur kas sparčiau nei paprastas šilumos laidumas per medžiagą. Todėl sandarumas laikomas lygiai tokiu pat svarbiu etapu, kaip ir pats šiltinimas.

Garo ir vėjo izoliacinės plėvelės

Norint to išvengti, naudojamos dviejų tipų membranos. Garo izoliacinė plėvelė klojama iš šiltosios, vidinės pusės, tarp šiltinimo sluoksnio ir apdailos; jos Sd vertė (garų pralaidumo rodiklis) paprastai siekia apie 40 m., todėl ji beveik nepraleidžia patalpų drėgmės į šiltinimo sluoksnį. Vėjo izoliacinė, arba difuzinė, plėvelė montuojama iš išorės ir veikia priešingai – jos Sd vertė būna vos apie 0,02 m., taigi ji laisvai išleidžia garus iš patalpų, bet saugo šiltinimą nuo vėjo ir lietaus. Šis 2000 kartų skirtumas paaiškina, kodėl reikalingos dvi skirtingos membranos, o ne viena universali. Dauguma plėvelių turi ir nurodytą montavimo pusę – žymenys paprastai turi būti nukreipti į patalpos vidų, todėl prieš klijuojant patikrinkite gamintojo instrukciją. Įvairioms konstrukcijoms pritaikytos statybinės plėvelės iš euremsta.lt padeda užtikrinti tinkamą pastato apsaugą nuo drėgmės, vėjo ir kritulių.

Sandūrų sandarinimas juostomis

Membranos veikia efektyviai tik tada, kai jų sandūros tinkamai užklijuojamos specialiomis sandarinimo juostomis, kurių plotis paprastai siekia 15–60 mm. Bet koks neužklijuotas tarpas – ypač aplink vamzdžius ar langus – tampa vieta, pro kurią prasiskverbia oras ir drėgmė. Juostos parenkamos atsižvelgiant į tai, ar sandarinama iš vidaus, ar iš išorės, nes joms keliami skirtingi atsparumo drėgmei bei UV spinduliams reikalavimai.

Kokybė lemia rezultatą Kiekvienas namo šiltinimo ir sandarinimo etapas – nuo medžiagos parinkimo iki paskutinės juostos sandūroje – tiesiogiai lemia, kiek energijos pavyks sutaupyti ir kiek ilgai konstrukcija tarnaus be drėgmės ar pelėsio problemų. Taupymas perkant prastesnes medžiagas dažniausiai atsiperka tik trumpai – ilgainiui didesnės šildymo sąskaitos ar drėgmės pažeidimų remontas kainuoja daugiau, nei skirtumas tarp geros ir vidutiniškos kokybės sprendimų. Todėl verta investuoti laiko į kokybiškų medžiagų parinkimą ir tikslų jų montavimą.