Kaklo skausmai tapo kasdienybe: kada pakanka pakeisti įpročius, o kada reikia pagalbos?
Kaklo maudimą, sustingimą ar tempimą bent kartą yra pajutęs dažnas žmogus. Vieniems nemalonūs pojūčiai atsiranda ryte po miego, kitiems – darbo dienos pabaigoje, ilgai sėdint prie kompiuterio ar žiūrint į telefono ekraną. Dažniausiai skausmas nėra susijęs su pavojinga liga, tačiau nuolat pasikartojantys simptomai gali apsunkinti darbą, miegą, vairavimą ir kasdienį judėjimą.
Problema dažnai prasideda nepastebimai. Iš pradžių žmogus jaučia tik nedidelį pečių ir kaklo nuovargį, vėliau tampa sunkiau pasukti galvą, gali pradėti skaudėti pakaušį ar tarp menčių. Tokiu atveju svarbu ne tik laikinai numalšinti skausmą, bet ir įvertinti, kokie kasdieniai įpročiai jį palaiko.
Kodėl pradeda skaudėti kaklą?
Kaklas yra judri kūno dalis, kuri ne tik leidžia sukioti ir lenkti galvą, bet ir nuolat išlaiko jos svorį. Ilgai būnant vienoje padėtyje kaklo bei pečių raumenys pavargsta, todėl gali atsirasti įtampa, sustingimas ir skausmas.
Viena dažniausių priežasčių yra ilgas sėdėjimas prie kompiuterio. Jei ekranas pastatytas per žemai, galva palinksta į priekį, o pečiai suapvalėja. Panaši padėtis susidaro ilgai žiūrint į telefoną. Nors viena tokia diena paprastai rimtos problemos nesukelia, kasdien kartojama nepatogi padėtis gali didinti kaklo apkrovą.
Skausmas taip pat gali atsirasti po miego nepatogioje padėtyje, staigaus judesio, intensyvesnės treniruotės, kritimo ar eismo įvykio. Kartais jį lemia nervo dirginimas, stuburo sąnarių pokyčiai ar tarpslankstelinio disko problema.
Kaip pasireiškia kaklo skausmai?
Kaklo skausmai gali būti labai skirtingi. Vieni žmonės jaučia buką maudimą, kiti – aštresnį skausmą sukant galvą. Kaklas gali atrodyti sustingęs, o pečių juosta – įsitempusi. Kartais skausmas plinta į pakaušį, mentę, petį ar ranką.
Dažniausi simptomai yra:
- kaklo ar pečių juostos maudimas;
- sunkumas pasukti arba palenkti galvą;
- raumenų įtampa ir spazmai;
- galvos skausmas, prasidedantis pakaušio srityje;
- skausmo sustiprėjimas ilgai sėdint ar vairuojant;
- tempimas tarp menčių;
- skausmo plitimas į petį ar ranką.
Jeigu kartu atsiranda rankos tirpimas, dilgčiojimas ar silpnumas, tai gali rodyti kaklo srityje esančio nervo dirginimą. Tokiu atveju vertėtų nelaukti, kol simptomai išnyks savaime.
Ar dėl skausmo visada kalta netaisyklinga laikysena?
Laikysena turi reikšmės, tačiau kaklo skausmo nereikėtų aiškinti vien tuo, kad žmogus sėdi „neteisingai“. Nėra vienos idealios kūno padėties, kurią būtina išlaikyti visą dieną. Net ir atrodanti taisyklinga laikysena gali pradėti varginti, jei joje išbūnama kelias valandas be pertraukos.
Didesnė problema yra ne pati padėtis, o jos nekintamumas. Kaklui ir pečiams naudinga judėti, todėl darbo metu svarbu reguliariai atsistoti, pajudinti rankas, pakeisti sėdėjimo padėtį ar trumpam pasivaikščioti.
Daug reikšmės turi ir bendra fizinė būklė. Jei pečių juostos bei nugaros raumenys silpni, ilgas sėdėjimas gali greičiau sukelti nuovargį. Todėl vien darbo vietos pertvarkymo ne visada pakanka – svarbus ir reguliarus judėjimas.
Kaip telefonas veikia kaklo savijautą?
Telefonas dažniausiai laikomas žemiau akių lygio, todėl galva ilgą laiką būna palenkta į priekį. Žmogus gali šio krūvio beveik nejausti, kol po keliolikos ar keliasdešimties minučių nepradeda mausti kaklo bei pečių.
Norint sumažinti įtampą, telefoną verta pakelti aukščiau, arčiau akių lygio. Taip pat pravartu nedaryti visko viena ranka, nes tuomet viena pečių juostos pusė gali būti labiau įtempta. Žiūrint ilgesnį vaizdo įrašą geriau telefoną atremti, o ne nuolat laikyti rankoje.
Svarbiausia yra ne visiškai atsisakyti telefono, bet dažniau keisti kūno padėtį. Net trumpa pertrauka gali sumažinti raumenų nuovargį.
Ką galima padaryti namuose?
Jei skausmas nėra stiprus ir neatsirado po rimtos traumos, pirmiausia galima pabandyti paprastas priemones. Kaklo nereikėtų ilgai laikyti visiškai nejudinamo. Atsargūs judesiai dažniausiai padeda išvengti dar didesnio sustingimo.
Gali būti naudinga šiluma, pavyzdžiui, šiltas dušas ar šildanti pagalvėlė. Kai kuriems žmonėms po staigaus sudirginimo malonesnis trumpas šaltas kompresas. Reikėtų rinktis tą priemonę, kuri suteikia daugiau palengvėjimo.
Taip pat svarbu laikinai sumažinti veiklas, kurios aiškiai stiprina skausmą, tačiau nereikėtų visą dieną gulėti. Įprastą judėjimą verta tęsti tiek, kiek leidžia savijauta. Daugeliu atvejų dėl raumenų įtampos atsiradęs kaklo skausmas palaipsniui sumažėja.
Ar kaklą reikia tempti?
Lengvi tempimo ir judrumo pratimai gali sumažinti sustingimą, tačiau jie neturėtų būti atliekami per jėgą. Staigus ir stiprus kaklo sukimas nėra būtinas, o kartais gali tik padidinti nemalonius pojūčius.
Galima lėtai pasukti galvą į vieną ir kitą pusę, švelniai palenkti ausį peties kryptimi ar atlikti nedidelį smakro atitraukimo judesį. Judesys turėtų būti lėtas, kontroliuojamas ir nesukelti aštraus skausmo.
Jeigu atliekant pratimą skausmas pradeda plisti į ranką, atsiranda tirpimas ar silpnumas, pratimą reikėtų nutraukti. Tokiu atveju tinkamus judesius geriausia parinkti kartu su kineziterapeutu.
Kodėl vien masažo gali nepakakti?
Masažas gali sumažinti raumenų įtampą ir suteikti laikiną palengvėjimą, ypač kai kaklą skauda po ilgo sėdėjimo ar fizinio krūvio. Tačiau jei žmogus nekeičia darbo įpročių, mažai juda ir kasdien daug valandų praleidžia vienoje padėtyje, simptomai gali greitai sugrįžti.
Ilgesnį poveikį dažniausiai duoda kelių priemonių derinys: tinkamai parinkti pratimai, reguliarios judėjimo pertraukos, darbo vietos koregavimas ir palaipsnis kaklo bei pečių juostos stiprinimas.
Kineziterapeutas gali įvertinti ne tik skaudamą vietą, bet ir kaklo judrumą, pečių padėtį, rankų jėgą bei kasdienius judėjimo įpročius. Tai padeda nustatyti, kas labiausiai palaiko problemą.
Kaip pritaikyti darbo vietą?
Kompiuterio ekranas turėtų būti maždaug akių lygyje, kad nereikėtų nuolat lenkti galvos žemyn. Klaviatūra ir pelė turėtų būti pakankamai arti, kad dirbant nereikėtų tiesti rankų į priekį ir kelti pečių.
Kėdės atlošas turėtų suteikti atramą nugarai, o pėdos remtis į grindis arba pakojį. Tačiau net ir gerai įrengta darbo vieta neapsaugos nuo skausmo, jei joje bus sėdima kelias valandas nejudant.
Praktiškas sprendimas – kas pusvalandį ar valandą trumpam pakeisti padėtį. Nebūtina atlikti ilgos mankštos. Kartais pakanka atsistoti, nueiti atsigerti vandens, kelis kartus pajudinti pečius ir pažiūrėti į tolį.
Ar svarbi pagalvė?
Netinkama pagalvė gali prisidėti prie rytinio kaklo sustingimo, tačiau nėra vienos pagalvės, tinkamos visiems. Jos aukštis priklauso nuo miego padėties, pečių pločio, čiužinio ir asmeninio patogumo.
Miegant ant šono pagalvė turėtų užpildyti tarpą tarp peties ir galvos, kad kaklas nebūtų stipriai palinkęs. Miegant ant nugaros dažniausiai patogesnė žemesnė pagalvė. Miegas ant pilvo gali labiau apkrauti kaklą, nes galva ilgą laiką būna pasukta į vieną pusę.
Jei žmogus rytais reguliariai atsibunda su kaklo skausmu, verta įvertinti ne tik pagalvę, bet ir čiužinį, miego padėtį bei dienos metu patiriamą fizinę įtampą.
Kada reikėtų kreiptis į specialistą?
Konsultacija naudinga, jei kaklo skausmas nepraeina, kartojasi arba pradeda riboti kasdienę veiklą. Gydytojas ar kineziterapeutas gali įvertinti, ar problema susijusi su raumenų įtampa, sąnarių judrumu, nervo dirginimu ar kita priežastimi.
Nedelsiant pagalbos reikėtų ieškoti, jei:
- stiprus skausmas atsirado po eismo įvykio, kritimo ar smūgio;
- pradėjo silpti ranka ar koja;
- atsirado tirpimas, sutriko pusiausvyra ar eisena;
- skausmas plinta į abi rankas;
- kartu pakilo temperatūra ir žmogus jaučiasi labai blogai;
- sutriko šlapinimosi ar tuštinimosi kontrolė;
- skausmas yra labai stiprus ir sparčiai didėja.
Taip pat nereikėtų ilgai delsti, jei skausmas plinta į ranką, kartu jaučiamas tirpimas, dilgčiojimas ar silpnumas.
Ar visada reikia rentgeno ar magnetinio rezonanso?
Vaizdiniai tyrimai reikalingi ne kiekvienam kaklo skausmą jaučiančiam žmogui. Dažnai problemos pobūdį galima nustatyti išklausius simptomus, įvertinus judesius, raumenų jėgą ir jautrumą.
Rentgeno nuotrauka ar magnetinio rezonanso tyrimas dažniau skiriamas, kai įtariama trauma, nervo pažeidimas, infekcija ar kita rimtesnė būklė. Tyrimo poreikį turėtų nustatyti gydytojas, o ne vien pats žmogus pagal skausmo stiprumą.
Svarbu suprasti, kad tyrimuose matomi su amžiumi susiję stuburo pokyčiai ne visada yra tikroji skausmo priežastis. Dėl to gydymas turėtų būti parenkamas pagal žmogaus simptomus ir fizinę būklę, o ne vien pagal tyrimo aprašymą.
Kas padeda išvengti pasikartojančio skausmo?
Kaklo skausmo prevencija nėra vien taisyklingas sėdėjimas. Daug svarbiau reguliariai judėti, stiprinti pečių juostą, keisti kūno padėtį ir tinkamai paskirstyti fizinį krūvį.
Naudinga į kasdienybę įtraukti pasivaikščiojimus, jėgos pratimus, plaukimą ar kitą mėgstamą fizinę veiklą. Sporto rūšis nėra tokia svarbi kaip reguliarumas. Kūnas geriau toleruoja darbo ir buities krūvius, kai gauna įvairaus judėjimo.
Taip pat verta stebėti, kada simptomai sustiprėja. Vienam žmogui tai gali būti ilgas darbas nešiojamuoju kompiuteriu, kitam – miego padėtis, vairavimas, sunkios rankinės nešimas ar staigus treniruočių krūvio padidinimas.
Kasdieniai pokyčiai dažnai svarbesni už vienkartinę procedūrą
Kaklo skausmai dažniausiai nepraeina vien dėl to, kad žmogus kelias dienas vengia judėti arba pasinaudoja viena procedūra. Ilgalaikiam pagerėjimui svarbu suprasti, kas sukelia įtampą, ir palaipsniui keisti kasdienius įpročius.
Reguliarios pertraukos, tinkamai įrengta darbo vieta, fizinis aktyvumas ir kaklo bei pečių juostos stiprinimas gali padėti sumažinti simptomų pasikartojimo tikimybę. Jei skausmas užsitęsia, plinta į ranką arba atsiranda kitų nerimą keliančių požymių, savarankiškų priemonių nepakanka – reikalingas profesionalus būklės įvertinimas.
